Apie Dubysą
Dubysa regioninio parko teritorijoje tęsiasi apie 46 km, į ją suteka 13 vidutinių ir mažų upelių, be to nuo slėnio šlaitų suteka dar apie 50 nedidelių (1–3 km ilgio), vasarą dažniausiai išdžiūstančių upokšnių. Dubysos slėnio lyguminėje dalyje yra apie 12 neilgų (100–200 m) senvagės atkarpų. Į parką įeina penki draustiniai: Lyduvėnų kraštovaizdžio, Betygalos kraštovaizdžio, Plauginių botaninis-zoologinis, Kaulakių geomorfologinis, Pasandravio memorialinis. Dubysa - puiki upė kelionėms, pasinaudojus mūsų baidarių nuoma.
Čia įdomu keliauti dviračiais, pėsčiomis. Dubysa – tikra vandens turistų viliokė, ji – viena iš gražiausių ir populiariausių Lietuvos upių. Labai įspūdingas plačiadugnis, stačiašlaitis Dubysos senslėnis, išraižytas intakų, slėnių ir raguvų. Upės kilpos ir senvagės, miškais apaugę šlaitai, salpinės pievos, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių.
Vos pradėję kelionę baidarėmis, Dubysos upe pastebėsite, koks ryškus upės slėnis. Dubysa plukdo savo vandenis per morenų gūbrius ledyno tirpsmo jau nužymėta vaga. Upė dubdama bėga tarp raguvotų šlaitų (iš žodžių „dubti“, „dubus“, „duburys“ ir kildinamas Dubysos vardas). Duburiuota ir pati upės vaga, įsigraužianti į molį, vidurupyje – į smėlį ir žvyrą, šniokščianti per akmenis, žemupyje vingiuojanti tarp molingų arba smėlingų šlaitų. Vietomis ji gili, upės seklumas keičia sietuvos. Pradėdama tekėti iš plačiai išsiliejusio tvenkinio, esančio netoli Bubių, Dubysa iki Lyduvėnų vandenis neša pietų kryptimi, paskui pasuka į pietryčius, o nuo Ariogalos – į pietvakarius. Šia linkme tekėdama ji savo kelią baigia ties Seredžiumi įsiliedama į Nemuną. Perplaukus Raseinių–Baisogalos tiltą, dešiniajame Dubysos krante pamatysite Padubysio miško („Lakštingalos“) poilsiavietę. Čia dažnai vyksta turistų sąskrydžiai, įvairūs festivaliai. Palikę baidares, šioje vietoje galima apsistoti ir nakčiai.
Apie 5 km Baisogalos pusėn vedančiu plentu galima nuvykti į Bernotus, Pasandravį, Maironio numylėtas, išvaikščiotas vietas. Gamtinei ir kultūrinei poeto gimtinės aplinkai saugoti ir tvarkyti įkurtas Pasandravio memorialinis draustinis.
Pailsėję Padubysio miško poilsiavietėje, pėsčiomis galite nueiti prie vieno iš daugelio padubysio piliakalnių (apie 2 km). Pakely pastebėsite tik per didžiausius karščius išdžiūstančias senvagės atkarpas. Piliakalnis taip ir vadinamas – Padubysio.
Kengiai, Navininkai, Paliepiukai, Zaroslė... Dešiniajame krante – Pakapurnio, Burgelio miškai. Sulėtinusi tėkmę, Dubysa artėja prie Maslauskiškių kaimo, kurį garsina vandens malūnas, bene įspūdingiausias iš padubysio malūnų. Nuo čia – vos 4 km iki Betygalos, vieno gražiausių ir įdomią istoriją turinčių Lietuvos miestelių. Jo papėdėje, Dubysos slėnyje, prie pėsčiųjų tilto įrengtoje poilsio aikštelėje galima apsistoti nakvynei.
Plaukiant link Ugionių (anksčiau vadintų Ugioniais), iš kairės į Dubysą įsilieja Žvėrinčius (Žvėrintė), iš dešinės – Lukštinė, Šventupys. Toliau plaukdami vingiuojančia Dubysa, pamatysite iškilią Ugionių kaimo bažnyčią. Ugioniai įsikūrę Dubysos slėnio viršuje, pilname sraunių šaltinių. Jie teikia ugioniečiams tyrą vandenį. Nedidelio kaimelio puošmena – liaudies klasicizmo stiliaus akmens mūro bažnyčia (1836), anksčiau garsėjusi Žolinės atlaidai (rugpjūčio 15 d.). Anot legendos, viename iš šaltinių pasirodęs Šv. Dievo Motinos paveikslas. Po to čia pradėję lankytis maldininkai. Šaltinio vandeniu jie plovę skaudančias akis, kitas sopančias vietas ir kai kurie nuo to vandens išgydavę. Įspūdingos Ugionių apylinkės vilioja pasivaikščioti, pailsėti; čia galima užmiršti miesto sumaištį.
Kitame Dubysos krante, prieš Ugionių bažnyčią, – kalnas, vadinamas Kaukazu. Šioje vietoje – pėsčiųjų tiltas, dešiniajame Dubysos krante – kelias, kuriuo pasiekiama Verėduva, Žemaičių plentas. Jei jau aplankėte Ugionius, plaukite toliau. Nusiyrę apie 1,5 km upe žemyn, kairiajame krante pamatysite Rociškės piliakalnį, vietinių vadinamą Aukštuonos kalnu. Tai didelis trijų aikštelių piliakalnis. Nuo jo atsiveria gražus, tipiškas padubysių kraštovaizdis, saulėje raibuliuojanti vingri Dubysa. Aplinkui žaliuoja mišku apaugusios kalvos, spalvomis persilieja žydinčios lankos. Kitoje Dubysos pusėje – Daugirdėnai (Daugirdava). Čia, kaimo kapinaitėse, ilsisi žymiojo archeologo, piliakalnių, pilkapių tyrinėtojo Tado Daugirdo artimieji, kurie gyveno netoli esančiame Plembergo dvare (dar yra išlikusių dvaro statinių). T. Daugirdas žinomas kaip pirmasis lietuvių archeologas. Jis palaidotas Ariogalos kapinėse, ant Dubysos kranto.
Už Kirkšnovės žiočių Dubysa staiga sulėtėja ir netrukus išsilieja į dirbtinį ežerą (jis susidarė išsėmus čia buvusias gausias žvyro atsargas). Tai vadinamieji Plembergo tvenkiniai. Perplaukus juos skersai, Dubysa atrodo siaura. Už kelių vingių matyti senojo Žemaičių plento Ariogalos tiltas, per Antrąjį pasaulinį karą subombarduoto tilto liekanos. Čia – Dubysos regioninio parko riba. Daugelį metų tie, kurie keliaudavo ar keliauja link jūros senuoju Žemaičių plentu, su-stoja atsigaivinti nuo šlaito atitekančio Ariogalos šaltinėlio vandeniu. Išsilaipinę dešiniajame Dubysos krante, galite pamankštinti kojas lipdami link V. Lažinsko kryžiaus, pastatyto 1972 m. pagal regėjimą ir sapną, šnektelti su ratuotais pakeleiviais. Tiesiant Žemaičių plentą, čia pat šlaite, prie kelio, buvo pastatytas paminklas – Gediminaičių stulpai. Jie baltuoja ir šiandien. Tiesa, paminklo kurį laiką sovietmečiu pravažiuojantys neturėdavo galimybės pamatyti, bet jį 1989 m. Ariogalos melioratoriai atstatė. Čia pat, kairiajame Dubysos krante – Ariogala, antras pagal dydį Raseinių rajono miestas. Nuostabios Ariogalos apylinkės, o Dubysos slėnis labai tinka masinėms šventėms, sąskrydžiams rengti. Lankantys T. Daugirdo kapą, turės galimybę pamatyti ir koplytėlę, pastatytą kovotojams už Lietuvos laisvę atminti.
Labiau savimi ir vandens transportu pasitikintys vandens turizmo bei baidairių mėgėjai Dubysa keliauja iki Nemuno, aplanko Seredžių, Veliuoną, Raudonę, Skirsnemunę, Jurbarką, kitas panemunės gyvenvietes.
Malonių Jums įspūdžių!
Laimutė Pečkaitienė